- žibulis
- žibùlis sm. (2) J.Jabl, DŽ, NdŽ; Kos58, A.Baran žr. 1 žibutis 1: Jy apsideda mergų (dukterų) visokiais žibùliais Mžš. Su visokiais žibùliais šitep padaryta [čepčiai] Vžn. Net akys margsta nuo tų verbų: o vis tep su žibùliais, o ilgos Rdm. ^ Žiba žibùlis, dunda dundulis, kur eina, čia šlapia (žaibas ir griaustinis) LTR(Grk).
◊ kaĩp žibulė̃lis apie gražų, judrų: Kūdikis kaip ant mielių augo: sveikas, gražus kaip spindulelis, o greitas kaip žibulelis Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.